Suminė darbo laiko apskaita
Užduotis: Apskaičiuoti darbuotojų darbo užmokestį taikant suminę darbo laiko apskaitą, įvertinant du atvejus:
- Kai darbuotojas per apskaitinį laikotarpį dirba mažiau, negu nustatyta darbo laiko norma?
- Kai per apskaitinį laikotarpį viršijama nustatyta darbo laiko norma ir susidaro viršvalandžiai?
Sąlygos: Įmonėje taikoma suminė darbo laiko apskaita, o apskaitinis laikotarpis – 3 mėnesiai. Už darbo laiko nuokrypius nuo nustatytos darbo laiko normos (neišdirbį arba perdirbį) darbuotojams apmokama paskutinį apskaitinio laikotarpio mėnesį.
Darbuotojai „Operatorius 1“ ir „Operatorius 2“ dirba pagal fiksuotą 2000 Eur bruto mėnesinį darbo užmokestį ir individualų darbo grafiką, sudarytą iš 4 darbo dienų po 10 valandų, po kurių eina 3 poilsio dienos.
Reikia apskaičiuoti darbuotojų „Operatorius 1“ ir „Operatorius 2“ galutinį darbo užmokestį už apskaitinio laikotarpio paskutinį mėnesį, kai:
-
„Operatorius 1“ Faktiškai dirbtų valandų skaičius yra 10 valandų mažesnis nei nustatyta darbo laiko norma (neišdirbis). Už neišdirbtas valandas mokama 50 % valandinio įkainio, apskaičiuoto pagal darbuotojo vidutinį mėnesio darbo užmokestį.
-
„Operatorius 2“ Darbuotojas viršijo darbo laiko normą 20 valandų (perdirbis). Už viršytas valandas mokama 100 % valandinio įkainio, apskaičiuoto pagal darbuotojo vidutinį mėnesio darbo užmokestį.
Darbo eiga:
- “Nustatymai” → “Bendrieji” →”Parametrai” → Suminės darbo laiko apskaitos nustatymai - (SS-PAYROLL-CUMULATIVE)
skiltyje Nauja parametro reikšmė
Pradžios periodas - nurodyti datą, nuo kada pradedama taikyti suminę apskaitą. Mėnesių skaičius - įrašyti įmonėje taikomo apskaitinio periodo mėnesių skaičių.
